Pacientams, kuriems įtariama ar nustatyta COVID-19 diagnozė ir reikalinga intubacija, trachėjos intubaciją rekomenduojama atlikti naudojant video, o ne tiesioginį laringoskopą.1,2,3
Video laringoskopas suteikia gydytojui galimybę apžiūrėti anatominę sandarą ekrane arba monitoriuje, esančiame toliau nuo paciento veido, nei tiesioginis laringoskopas, ir taip galima sumažinti sąlytį su paciento kvėpavimo takų aerozolio dalelėmis ir infekcijos perdavimo riziką.4,5
Be to, video laringoskopija gali suteikti papildomų pranašumų gydytojui intubuojant COVID-19 sergančius pacientus, kai siekiama, kad pirmasis bandymas būtų sėkmingas, kadangi daug kartų mėginant intubuoti gali padidėti rizika ir sveikatos priežiūros darbuotojams, ir pacientams.
Žurnale „Anaesthesia“ paskelbtos Jungtinės Karalystės Sudėtingų oro takų draugijos, Anesteziologų asociacijos, Intensyvios priežiūros draugijos, Karališkosios anesteziologų kolegijos ir Intensyviosios terapijos medicinos fakulteto pateiktos gairės dėl oro takų valdymo COVID-19 sergantiems pacientams.
Skirsnyje apie pacientų, kuriems įtariama arba patvirtinta COVID-19 diagnozė, kvėpavimo takų valdymo pagrindus rekomenduojama, „naudoti metodus, kurie, kaip žinoma, patikimai veikia įvairiems pacientams, taip pat ir susidūrus su sunkumais“. Į sąrašą įtraukta video laringoskopija atliekant trachėjos intubaciją ir 2-osios kartos viršgerklinis vamzdelis, naudojamas teikiant pagalbą per kvėpavimo takus. Aptardami skubią trachėjos intubaciją autoriai patvirtina, kad, „laringoskopija turėtų būti atliekama naudojant prietaisą, kuris, būdamas operatoriaus rankose, užtikrina didžiausią tikimybę visomis aplinkybėmis greitai atlikti trachėjos intubaciją pirmuoju bandymu – daugumai išmokytų kvėpavimo takų specialistų tai veikiausiai bus video laringoskopas.“1
Susiję puslapiai
Kalbant apie gaivinimą, Europos gaivinimo tarybos COVID-19 pažangiojo suaugusiųjų gyvybės palaikymo gairėse (angl. Guidelines for Advanced Life Support in Adults) patvirtinta, kad
'„patyrę kvėpavimo takų specialistai turėtų anksti įvesti viršgerklinį kvėpavimo takų valdymo įtaisą arba atlikti trachėjos intubaciją, kad kuo labiau sutrumpintų ventiliacijos kvėpavimo maišu pro veido kaukę laikotarpį. Jei trachėjos intubaciją atliekantis specialistas yra susipažinęs, kaip tai atlikti, apsvarstykite video laringoskopijos galimybę – taip intubaciją atliekantis specialistas galės būti toliau nuo paciento burnos“..’ 6
Nors nė viename iš pirmiau nurodytų darbų nerekomenduojama naudoti konkretaus video laringoskopo, kai kuriuose straipsniuose teigiama, kad gali būti naudingi atskirą ekraną turintys prietaisai. Viename darbe ši rekomendacija grindžiama prietaiso naudotojo galimybe išlaikyti didesnį atstumą nuo kvėpavimo takų.1
Tačiau dar reikia nustatyti, ar tai tikslu, kadangi operatorius visgi turi laikyti video laringoskopą, todėl procedūros metu jis negali būti per toli nuo paciento galvos. Be to, atskiras ekranas gali turėti trūkumų, ypač jei jis įrengtas ne optimalioje vietoje – jei jis ne centre, operatoriui gali tekti nukreipti dėmesį nuo paciento galvos. Dėl atskiro ekrano intubavimo patalpoje įrengiami papildomi komponentai, ir, išskyrus atvejį, kai naudojamas vienkartinis prietaisas, tai būna kita įranga, kurią prieš pakartotinį naudojimą reikės tam tikru būdu valyti, dezinfekuoti ir apdoroti.1
Nuorodos
1. Cook T.M, El-Boghdadly K, McGuire B, McNarry A.F, Patel A, Higgs A. Consensus guidelines for managing the airway in patients with COVID-19: Guidelines from the Difficult Airway Society, the Association of Anaesthetists, the Intensive Care Society, the Faculty of Intensive Care Medicine and the Royal College of Anaesthetists. Anaesthesia 2020; 75: 785-99
2. Yao W, Wang T, Jiang B, Gao F, Wang L, Zheng H, Xiao W, Yao S, Mei W, Chen X, Luo A, Sun L, Cook T, Behringer A, Huitink J.M, Wong D.T, Lane-Fall M, McNarry A.F, McGuire B, Higgs A, Shah A, Patel A, Zuo M, Ma W, Xue Z, Zhang L.M, Li W, Wang Y, Hagberg C, O'Sullivan E.P, Fleisher L.A, Wei H. Emergency tracheal intubation in 202 patients with COVID-19 in Wuhan, China: lessons learnt and international expert recommendations. British Journal of Anaesthesia 2020; 125: 28-37
3. The World Federation of Societies of Anaesthesiologists (WFSA). Coronavirus - guidance for anaesthesia and perioperative providers [Internet]. World Federation of Societies of Anaesthesiologists. World Federation of Societies of Anaesthesiologists; 2020 [cited 2021 Jan 07]. Available from: https://wfsahq.org/wp-content/uploads/Guidance_on_COVID-19_and_anaesthesia.pdf
4. Wax R.S, Christian M.D. Practical recommendations for critical care and anesthesiology teams caring for novel coronavirus (2019-nCoV) patients. Canadian Journal of Anaesthesia 2020; 67: 568-76
5. Zeidan A, Bamadhaj M, Al-Faraidy M, Ali M. Videolaryngoscopy Intubation in Patients with COVID-19: How to Minimize Risk of Aerosolization?. Anesthesiology 2020; 133:
481-3
6. Soar J, Lott C, Bottiger B.W, Carli P, Couper K, Deakin C.D, Djarv T, Olasveengen T, Paal P, Pellis T, Perkins G.D, Sandroni C, Nolan J.P. Advanced Life Support in Adults. In: European Resuscitation Council COVID-19 Guidelines: European Resuscitation Council; 2020